Apie širdies ligas

Apie širdies ligas

Čia pateiksime aprašymus apie pagrindines širdies ligas, remdamiesi ilgalaike asmenine ir kitų medikų patirtimi.

Hipertenzija (arba padidėjusio kraujospūdžio liga)

Padidėjusio kraujo spaudimo liga arba dar kitaip hipertonine liga yra labai paplitusi ir pavojinga liga, kuriai visuomenė ir patys ligoniai skiria per mažai dėmesio. Todėl norėtųsi atkreipti dėmesį į svarbiausius dalykus, kuriuos žinodami, Jūs galėtumėte išvengti kraujospūdžio padidėjimo, jo komplikacijų, o jei jis jau yra didesnis, mokėtumėte jį reguliuotis.

Kodėl  kraujo spaudimas didėja?

Kraujo spaudimas didėja dėl daugelio priežasčių. Tai paveldėjimas, nuolatiniai stresai, nutukimas, sūraus bei riebaus maisto vartojimas, nejudrumas, kraujagyslių aterosklerozė, per didelis skysčio vartojimas  ir kt. Dažniausiai tai visuma faktorių, kurie sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą. Kraujospūdis  didėja ir esant kitoms  ligoms pvz.: inkstų, skydliaukės ir pan., bet tai sudaro tik apie 5% visų kraujospūdžio padidėjimo atvejų ir vadinama antrine

Ar daug žmonių turi padidėjusį  kraujo  spaudimą?

Taip, labai daug. Tiriant dideles gyventojų  grupes  nustatyta,  kad  net  30-35%  suaugusių   25-65  metų  amžiaus  žmonių  turi  padidėjusį  kraujo  spaudimą. Bet  dar  blogiau,  kad  net  35%  iš  jų  apie  tai  nežino,  apie 35 – 40%  žino,  bet  nesigydo,   20 – 25%   gydosi, bet nepakankamai, o  teisingai  ir  efektyviai gydosi  tik  apie  5-7%, turinčių  padidėjusį  kraujospūdį

Kokios  yra  kraujo  spaudimo  normos?

Jei  spaudimas  yra  tarp  90/60  ir  130/85 mmHg, tai norma. Jei 130/85 – 140/90 tai ribinis  spaudimas dar vadinamas “aukštas-normalus”, jei 140/90 – 160/100 lengvo  laipsnio padidėjimas,  jei 160/100 – 180/110  vidutinio  laipsnio, jei  180/110 – 210/120  sunkaus  laipsnio,  jei  virš 210/120  labai  sunkaus laipsnio. 

Ką  daryti, jei  kraujo spaudimas yra  padidėjęs ?

Esant padidėjusiam kraujo spaudimui visų pirma būtina :

1 –  nuolat kontroliuotis, t.y.  matuotis. Geriausiai būtų įsigyti nuosavą kraujo spaudimo matavimo aparatą.

2 – taisyklingai ir sveikai maitintis.

3 – laikytis darbo ir poilsio režimo.

4 – vartoti vaistus. Vaistus reiktų vartoti tik pagal gydytojo nurodymą ir kraujo spaudimo dydį. Kiekvienam žmogui gali būti rekomenduota palaikyti  truputį skirtingą kraujo spaudimą, ypač sistemingo gydymo pradžioje, nes tai labai priklauso nuo to ar anksčiau buvo spaudimas padidėjęs ar normalus. Pavyzdžiui, jei Jūsų spaudimas būdavo apie 180/110 mmHg ir tas tęsėsi ilgai (metais), tai jį greitai sumažinti iki “standartinio” vidutinio normalaus 120/80mmHg negalima, nes tada Jūs jaustumėte didelį silpnumą, galvos svaigimą. Todėl tuo atveju reiktų iš pradžių  stengtis kraujo spaudimą palaikyti apie 155/90 -160/95 mmHg ir tik vėliau  bandyti mažinti iki tikslinio spaudimo 140/90 mmHg ir dar šiek tiek mažesnio.

Kaip  maitintis?

Esant padidėjusiam kraujo spaudimui negalima gerti labai daug skysčių, nerekomenduojamas sūrus, aštrus, riebus, rūkytas maistas, rūkymas.  Stenkitės maitintis pienišku ir augaliniu maistu, vartokite ne sviestą ir lašinius, bet augalinį aliejų,  turintį mažiau riebalų.

Galima kavos ar ne?

Netinka piknaudžiauti  kava ir  nuolatos vartoti po 3-5 puodelius per dieną. Dažniausiai  vienas puodelis kavos kraujo spaudimo labai nepadidina, bet kava veikia kiekvieną skirtingai, todėl Jūs galėtumėte pasikontroliuoti kaip Jus veikia kava – pasimatuokite spaudimą ir, išgerę kavos, maždaug po pusės valandos pasimatuokite dar kartą. Jei jis pakils virš 20mmHg tai mažinkite kavos stiprumą ir kiekį arba iš viso jos atsisakykite.

Kaip matuotis spaudimą? 

Neįmanoma nuolatos palaikyti stabilų kraujo spaudimo dydį jei nemokėsite jo matuotis. Geriausiai matuotis bent du (tris) kartus per dieną prieš geriant įprastinius vaistus. Rezultatus užsirašykite tam skirtame sąsiuvinyje. Tada akivaizdžiai matysite kraujospūdžio svyravimus ir galėsite parodyti gydytojui, kuris įvertins rezultatus ir, jei reiks, pakoreguos gydymą.

Išmokti matuotis spaudimą visai nesunku.  Reikia apsukti rankos  žąstą  (tarp peties ir alkūnės)  aparato manžete taip, kad žarnelės būtų ties vidiniu žąsto paviršiumi ir apatinis jos kraštas apie 1.5 cm virš alkūnės sulenkimo.

Geriausiai matuoti automatiniu spaudimo aparatu. Vieni iš geriausių yra aparatai “Microlife”, kurie pamatuoja 3 kartus iš eilės ir išveda vidurkį. Tada pateiksite matavimo rezultatus gydytojui. Nesimatuojant gydytis neracionalu. 

Kaip  vartoti  vaistus? 

Pagal gydytojo rekomendacijas, kraujo  spaudimo  dydį  jį nuolat matuojantis. Per  pastaruosius  5  metus  buvo  sukurta  daug naujų vaistų,  kurie  gerai  mažina  kraujo  spaudimą,  veikia ilgalaikiai, juos  patogu  vartoti pvz. tik 2 ar 1 kartą  per dieną, jie beveik nesukelia pašalinių reiškinių ar jų būna nedaug. Apie galimus pašalinius reiškinius iš anksto gydytojas perspėja.

Kai kuriuos čia paminėsime. Beveik visi minimi kraujospūdį mažina ilgą laiką (8-24val.).

Angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB)

Tai palyginus nauja  labai efektyvių vaistų grupė. Jie blokuoja kraujagyslėse tam tikras daleles-receptorius ir sąlygoja kraujo spaudimo mažėjimą. Beveik nesukelia pašalinių poveikių – tai mesar, diovan, valsartan, micardis, lorista,  ir kt.

Kalcio kanalų blokatoriai – amlodipinas (norvasc, agen), lerkapinas, nifedipinas, diltiazemas (altiazemas), verapamilis (izoptinas, finoptinas). Šie vaistai greta gerojo kraujospūdžio mažinančio poveikio gali sukelti pašalinį poveikį – kojų, ypač kulkšnelių  pabrinkimą, o pastarieji 2 diltiazemas ir verapamilis – širdies ritmo suretėjimą.

AKF inhibitoriai – prestarium, zofistar, ramiprilis (cardace, ramicor), enalaprilis (enap, enahexal), monoprilis, trandolaprilis (tarka) gali sukelti sausą kosulį, padidinti kalio kiekį kraujyje.

Beta blokatoriai – nebilet, betalok-zok, metoprololis (corvitol), atenololis gali  (mažau nei 50 kartų per minutę) suretinti pulsą; esant bronchų, plaučių ligoms, sukelti bronchospazmą.

Diuretikai (varantys šlapimą) – gali išvaryti per didelį skysčio kiekį, o tuo pačiu ir kalį, magnį, todėl periodiškai reikia atlikti kalio ir magnio tyrimus ar papildyti gydymą kalio bei magnio preparatais. Kalį gali pašalinti furozemidas, lasix, rečiau trifas, indapamidas, hipotiazidas o kiti, net gali sulaikyti kalį. Tai verospironas, spirix, eplerenonas

Reikia atsiminti, kad paminėti pašaliniai reiškiniai pasitaiko gana retai –  tik apie 1-10 proc. ar mažiau atvejų. Vartojant vaistus reikia atkreipti dėmesį ar nėra paminėtų šalutinių poveikių. Jei atsiranda toks įtarimas, geriausiai pasitarti su gydytoju ką toliau daryti – sumažinti dozę ar visai nutraukti vartojimą. Jei bent vienam vaistui iš tos pačios grupės vaistų jau pasireiškė pašalinis poveikis, tai geriau tos grupės vaistų jau nebenaudoti.

Galimi vaistų pašaliniai poveikiai

Antihipertenziniai vaistai gali turėti įvairių nepageidaujamų poveikių, priklausomai nuo vaistų grupės ir individualių paciento savybių. Čia pateikiami galimi šalutiniai poveikiai pagal vaistų grupes:

1. Diuretikai:
   • Tiazidiniai diuretikai (pvz., hidrochlorotiazidas):
     • Hipokalemija (mažas kalio kiekis kraujyje)
     • Hiponatremija (mažas natrio kiekis kraujyje)
     • Dehidratacija
     • Hiperurikemija (padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, gali sukelti podagrą)
     • Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje
   • Kilpiniai diuretikai (furozemidas, torazemidas):
     • Hipokalemija
     • Hipomagnezemija (mažas magnio kiekis kraujyje)
     • Dehidratacija
     • Ototoksicinis poveikis (klausos pažeidimai)
     • Inkstų funkcijos pablogėjimas
   • Kalį tausojantys diuretikai (pvz., spironolaktonas, eplerenonas):
     • Hiperkalemija (padidėjęs kalio kiekis kraujyje)
     • Ginekomastija (krūtų padidėjimas vyrams, spironolaktonas)
     • Virškinimo trakto sutrikimai
2. Beta adrenoblokatoriai (pvz., nebilet, metoprololis, atenololis, bisoprololis):
   • Bradikardija (lėtas širdies ritmas)
   • Nuovargis ir silpnumas
   • Šaltos galūnės
   • Depresija
   • Bronchų spazmas (ypač sergantiems astma)
   • Hipoglikemijos simptomų maskavimas diabetikams
3. Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai (pvz., enalaprilis, lisinoprilis, ramiprilis, zofenoprilis):
   • Sausas kosulys
   • Hiperkalemija
   • Angioneurozinė edema (retas, bet rimtas patinimas)
   • Inkstų funkcijos pablogėjimas
   • Hipotenzija (pernelyg žemas kraujospūdis)
4. Angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB) (pvz., mesar, losartanas, valsartanas, kandesartanas):
   • Hiperkalemija
   • Galvos svaigimas
   • Inkstų funkcijos pablogėjimas
   • Hipotenzija
   • Retai angioneurozinė edema
5. Kalcio kanalų blokatoriai:
   • Dihidropiridinai (pvz., amlodipinas, nifedipinas, lercapinas, felodipinas):
     • Kulkšnelių, blauzdų patinimas (edema)
     • Galvos skausmas
     • Paraudimas (ypač veido)
     • Stipresnis, dažnesnis širdies plakimas
   • Nedihidropiridinai (pvz., verapamilis, diltiazemas):
     • Bradikardija
     • Vidurių užkietėjimas (ypač verapamilis)
     • Širdies laidumo sutrikimai
     • Nuovargis
6. Alfa adrenoblokatoriai (pvz., doksazosinas, prazosinas, cardura):
   • Ortostatinė hipotenzija (kraujospūdžio kritimas atsistojus ar ilgiau pastovėjus)
   • Galvos svaigimas
   • Galvos skausmas
   • Nuovargis
   • Skysčių susilaikymas
7. Centriniai alfa agonistai (pvz., klonidinas, metildopa):
   • Sedacija (migdomasis poveikis)
   • Sausa burna
   • Ortostatinė hipotenzija
   • Depresija
   • Rebound hipertenzija (kraujospūdžio padidėjimas staiga nutraukus vaistą)
8. Aldosterono antagonistai (pvz., spironolaktonas, eplerenonas):
   • Hiperkalemija
   • Ginekomastija-krūtinės liaukų padidėjimas vyrams(spironolaktonas)
   • Virškinimo trakto sutrikimai
   • Nuovargis
9. Imidazolinio receptorių blokatoriai(pvz., tenaxum, rilmenidin, moxonidin):
   • Sedacija (migdomasis poveikis)
   • Sausa burna
   • Ortostatinė hipotenzija
   • Mieguistumas

Reikia paminėti, kad šalutiniai poveikiai būna retai, apie 1 – 10 proc. pacientų. Gali skirtis priklausomai nuo paciento individualių savybių ir kartu vartojamų vaistų. Svarbu reguliariai konsultuotis su gydytoju ir stebėti sveikatos būklę, kad būtų galima laiku koreguoti gydymą ir valdyti galimus šalutinius poveikius.

Paruošė  gydytojas  kardiologas,  medicinos mokslų daktaras, Nusipelnęs Lietuvos gydytojas   V.Grinius