Shopping cart
Apie Koronarografiją:
Informacija paremta mano ilgamete patirtimi bendradarbiaujant su DI
Koronarografija: ką turite žinoti
Koronarografija – tai labai svarbus širdies kraujagyslių tyrimas, kuris padeda tiksliai įvertinti, ar Jūsų širdies kraujagyslėse (vainikinėse arterijose) yra susiaurėjimų ar užsikimšimų. Dabar trumpai paaiškinsiu, kada šis tyrimas atliekamas, kaip jis vyksta, ką nustatome ir kaip sprendžiame, ką daryti toliau.
________________________________________
1. Kada atliekama koronarografija? (Indikacijos)
Koronarografiją atliekame šiais atvejais:
• Jei jaučiate krūtinės skausmus (krūtinės angina) ar dusulį, ypač fizinio krūvio metu.
• Jei turite nenormalius širdies tyrimų rezultatus (EKG, echoskopija, krūvio testas).
• Jei patyrėte miokardo infarktą, kad įvertintume kraujagyslių būklę.
• Jei planuojama širdies operacija (pvz., vožtuvų keitimas) – kad žinotume, ar kraujagyslės taip pat turi būti gydomos.
• Jei gydymas vaistais nepadeda ir simptomai išlieka.
________________________________________
2. Ką šis tyrimas nustato?
Koronarografija leidžia tiesiogiai pamatyti Jūsų širdies kraujagysles. Ji parodo:
• Ar yra susiaurėjimų (aterosklerozinių plokštelių)?
• Kokio laipsnio tie susiaurėjimai (pvz., 50 %, 70 %, 90 %)?
• Ar kraujagyslė užsikimšusi visiškai (100proc.)?
• Kiek arterijų pažeista ir kurioje vietoje.
• Ar pažeistos smulkios ar didesnės arterijos
• Tai padeda tiksliai įvertinti širdies infarkto ar kitų komplikacijų riziką ir suplanuoti gydymą.
________________________________________
3. Kaip atliekama procedūra?
• Procedūra atliekama ligoninėje, dažniausiai vietinės nejautros sąlygomis.
• Per rankos arteriją (dažniausiai riešo srityje) arba kirkšnies arteriją įvedamas plonas kateteris (vamzdelis).
• Kateteriu pasiekiamos širdies kraujagyslės, ir per jį suleidžiama kontrastinė medžiaga – ji leidžia mums per rentgeno aparatą gyvai matyti kraujagyslių vaizdą.
• Atliekamas vaizdų formavimas iš 5-7 pusių
• Standartinė rocedūra trunka apie 20–40 minučių, dažniausiai be skausmo (galite jausti šilumą ar spaudimą). Kartais gali užtrukti ir ilgiau.
________________________________________
4. Kokios gali būti išvados?
Remiantis koronarografijos rezultatais, galime priimti vieną iš sprendimų:
• Jei kraujagyslės normalios – gydymas tęsiamas vaistais.
• Jei yra nedideli susiaurėjimai (iki 50–60 %) – skiriamas vaistinis gydymas ir stebėjimas.
• Jei yra ryškūs susiaurėjimai (virš 70 %) – siūlome perkutaninę intervenciją (stento įvedimą) arba, jei pažeidimai sudėtingi – gali būti reikalinga šuntavimo operacija (AKJO – aorto-koronarinės jungties operacija).
________________________________________
5. Kas vyksta po procedūros?
• Jei nebuvo atliktas stentavimas, po stebėjimo, Dienos stacionaro skyriuje (dažniausiai 4–6 val.) galėsite vykti namo tą pačią ar kitą dieną.
• Jei reikės stento – tai galima atlikti to paties tyrimo pratęsimo metu arba atskirai.
• Po procedūros kelias dienas rekomenduojama vengti fizinio krūvio, stebėti punkcijos vietą, gerti pakankamai skysčių (kad pasišalintų kontrastas).
________________________________________
6. Galimos komplikacijos (retos, bet svarbu žinoti):
• Kraujavimas ar hematoma punkcijos vietoje.
• Alerginė reakcija į kontrastą.
• Inkstų funkcijos pablogėjimas, jei inkstai silpni.
• Širdies ritmo sutrikimai procedūros metu.
• Labai retai – širdies infarktas ar insultas, kraujagyslės pažeidimas.
Bendras komplikacijų dažnis – labai mažas (apie 1–2 %), o gyvybei pavojingos komplikacijos – itin retos (< 0,1 %), ypač jei esate tiriamas planine tvarka.
Dėmesio, tai informacinio pobūdžio informacija apie tyrimą. Pas mus šis tyrimas neatliekamas, bet esant medicininei būtinybei (indikacijai), tai įvertinus konsultacijos metu, galime pasiųsti šį tyrimą atlikti. Koronarografijos metu nustatoma ar susiaurėję širdį krauju aprūpinančios kraujagyslęs, kokioje vietoje, kokio laipsnio, ar gresia infarkatas ir pan. Apie koronarografijos procedūros atlikimą galite pasižiūrėti čia:
Daugiau dar galite pasiskaityti Čia: